Prieš tapdama Henriko VIII atstumta karaliene, ji buvo kur kas daugiau – jauna, geležinės valios, politiškai įžvalgi ir ambicinga moteris. „Ispanijos princesė“ sugrąžina Kotryną Aragonietę į jos pačios istorijos centrą ir, iškeldama ją iš šimtmečius trukusios istorijos paraštės, atskleidžia heroję, vertą dramatiško gyvenimo, kurį jai teko nugyventi. Šis serialas drąsiai klausia: kas iš tiesų buvo Kotryna, kol istorija dar nebuvo jos apibrėžusi per ją išdavusį vyrą?
Sudėtingi serialo personažai – „Ispanijos princesė“
Serialo „Ispanijos princesė“ centre – Charlotte Hope vaidinama Kotryna: charizmatiška, ryžtinga ir labai žmogiška. Hope nepasiduoda pagundai vaizduoti Kotryną kaip auką, pasyviai laukiančią savo likimo. Priešingai, ji įkūnija moterį, kuri sumaniai ieško savo vietos nepažįstamame dvare, išsaugodama ispanišką išdidumą net ir tuomet, kai Anglijos politinės intrigos ima ją vis labiau varžyti. Harriet Walter įtaigiai įkūnija apskaičiuojančią Margaret Beaufort, o Laura Carmichael subtiliai sustiprina politinę dramos įtampą.
Ištikimybė, tapatybė ir Kotryną supančios moterys
Vienas stipriausių „Ispanijos princesė“ kūrybinių sprendimų – dėmesys Kotryną supančioms moterims. Stephanie Levi-John ir Aaron Cobham suteikia serialui svarbaus gilumo, o jų kuriami santykiai padeda istoriniam pasauliui atrodyti išties gyvam, o ne surežisuotam. Ištikimybė čia tampa viena svarbiausių vertybių – ji išbandoma kiekviename žingsnyje.
3 temos, apibrėžiančios „Ispanijos princesė“
„Ispanijos princesė“ pasakojimą grindžia trimis esminėmis įtampomis. Pirmoji – tapatybė: Kotryna nuolat blaškosi tarp ispaniško paveldo ir Anglijoje jos laukiančio likimo. Antroji – valdžia: kas ją turi, kas ją demonstruoja ir kas nepastebimai naudojasi ja likdamas nuošalyje. Trečioji – išlikimas. Ne dramatiška kova už gyvybę, o lėtos, kasdienės pastangos išsaugoti orumą patiriant nepakeliamą spaudimą. Režisierė Birgitte Staermose šias įtampas perteikia vizualiai santūriai, leisdama personažams kurti pagrindinį emocinį krūvį.
Kodėl „Ispanijos princesė“ aktuali šiuolaikiniams žiūrovams
Istorinė drama atranda savo vietą šiuolaikiniame pasakojime tada, kai atsisako paversti personažus vien simboliais. „Ispanijos princesė“ pavyksta būtent todėl, kad Kotrynos kova už teisę būti matomai kaip visavertei asmenybei, o ne politiniam įrankiui, stebėtinai aktuali ir šiandien. Serialas naujai pristato moterį, kurią istorija ilgą laiką siejo pirmiausia su jos santuokos anuliavimu, ir grąžina dėmesį jos protui, tikėjimui bei nepaprastai stipriam savęs suvokimui. Būtent dėl šio naujo požiūrio „Ispanijos princesė“ būtina pamatyti.
Istorijos, kurią seniai reikėjo papasakoti, dramatinė galia
Birgitte Staermose serialui „Ispanijos princesė“ suteikia aiškią režisūrinę viziją – intymią savo masteliu, tačiau epišką emocine apimtimi. Scenografija kiekvieną epizodą pripildo Tiudorų laikų Anglijos atmosferos – nuo žvakių šviesoje skendinčių menių iki griežto karališkojo dvaro aprangos etiketo. „Ispanijos princesė“ niekada neleidžia reginiui užgožti istorijos. Serialas pasitiki savo personažais, ir būtent šį pasitikėjimą jaučia žiūrovas.
DUK: Ispanijos princesė
Klausimas: Ar šis serialas istoriškai tikslus? A: „Ispanijos princesė“ leidžia sau tam tikrą kūrybinę laisvę, tačiau Kotrynos emocinė ir politinė kelionė remiasi dokumentuota istorija. Serialas siekia išsaugoti personažų vidinį autentiškumą ir kartu remtis istoriniais faktais, todėl siūlo įtaigią dramatišką interpretaciją, o ne griežtai dokumentinį Tiudorų dvaro gyvenimo portretą.
Klausimas: Kuo šis serialas skiriasi nuo kitų dramų apie Tiudorų laikus? A: Kitaip nei serialuose, kuriuose Kotrynai tenka antraeilis vaidmuo, „Ispanijos princesė“ ją tvirtai iškelia į istorijos centrą. Drama atskleidžia jos savarankiškumą, intelektą ir santykius su aplinkiniais, taip naujai pažvelgdama į istoriją, kurią žiūrovai manė jau gerai pažįstantys.